Rinkimai baigėsi, turi prasidėti darbai. Galima dar daug kalbėti apie rezultatus, tačiau tai nieko nebepakeis. Kol laimėjusios partijos veda derybas dėl koalicijos sudarymo, kol dalinasi Vyriausybės postus, norisi pakalbėti apie padorią politiką ir elementariausią pagarbą savo rinkėjams, visiems Lietuvos gyventojams. Žinoma, kalba apie Viliją Blinkevičiūtę.

„Vilija Blinkevičiūtė parodė neišpasakytą politikės brandą, vesdama socialdemokratus į pergalę rinkimuose“, – tai kandidato vadovauti Vyriausybei Gintauto Palucko žodžiai. Ką čia bepridursi. Na, nebent paironizuosi, kad Vilija parodė neišpasakytą „brandą“ apgaudama rinkėjus.

Norėtųsi, kad ateity taip nebūtų daroma jokios partijos, jokio politiko rankomis. Manau, kad Vilijai bus dovanota, nes dažnas rinkėjas – kaip ežiukas rūke: reikalauti reikalauja, o ko – nesupranta. Trigrašį įkišiu dar ir tokį: ne 65-erių metų amžius ir ne šokinėjantis kraujo spaudimas, ir net ne pinigai, o kompetencijos stoka sukūrė šią situaciją. Tiek apie šį smirdantį reikalą.

Būsimą koaliciją nuspėti sunku. Baisu stebėti, kaip didžiausi priešai, nors ir nekęsdami vienas kito, veržiasi prie koalicijos reikalų. Puikiai visi prisimename, jog Remigijus Žemaitaitis, žadėjęs remti V. Blinkevičiūtę ir jokiu būdu nebūti Vyriausybėje, jeigu jai vadovaus G. Plaluckas, persimainė ir dabar kaip katinas glaustosi prie socialdemokratų.

Apie valstiečius sunku ką ir kalbėti. Gal tik liberalai daugiau mažiau laikosi priešrinkiminių pažadų nebūti ten, kur valstiečiai ir aušriečiai. Tad labai sunku nuspręsti, kas bus. Kaip ir patikėti, kad, pamelavus Vilijai, Gintautas nepameluos dar sykį. Vilija sakė, kad su „Nemuno aušra“ jiems nepakeliui, o ar pasakys būsimos Vyriausybės vadovas kitaip, netrukus sužinosim.

Kol slidinėjame lygioje vietoje, galime pasidžiaugti, kad Prezidentas Valdas Adamkus atšventė 98-ąjį gimtadienį. Pavyzdys Prezidento ir žmogaus, nors tuos dalykus nelengva suderinti. Tą matome ir šioje kadencijoje.

Nežinau, ar gerai, kad JAV prezidentu vėl išsirinko Donaldą Trampą.