Asociatyvinė nuotr.

Į redakciją užsukęs plungiškis Zenonas sakė niekaip nesuprantantis, kodėl gyvendamas renovuotame name, dviejų mažų kambarių bute, kas mėnesį sulaukia vis didesnės sąskaitos už šildymą, nors už lango – kone pavasariškas oras.

„Gyvenu Dariaus ir Girėno gatvėje, daugiabutis prieš kelerius metus renovuotas, pakeista šildymo sistema, apšiltintas fasadas. Su žmona gyvename dviejų kambarių, 38 kvadratinių metrų ploto bute, o už šildymą gruodžio mėnesį gavome 74 eurų sąskaitą. Ir ne pirmas mėnuo, kai sąskaitos – didesnės nei įprastai, nors lauke didelių šalčių nėra, neretai ir langus praveriame“, – pasakojo plungiškis.

Neapsikentęs vyras skambino Plungės šilumos tinklams, norėjo sužinoti, kodėl kas mėnesį už šildymą turi mokėti vis brangiau, tačiau konkretaus atsakymo tikina neišgirdęs.

Pabandėme savo ruožtu išsiaiškinti, kokiu pagrindu Zenonui kas mėnesį kyla šildymo kaštai. Šito teiravomės Plungės šilumos tinklų Klientų aptarnavimo padalinio vadovo Sauliaus Norkaus. Mums įvardinus konkretų daugiabutį, kuriame gyvena mūsų skaitytojas, pašnekovas patvirtinto, kad namas yra renovuotas, jame įrengta daliklinė individuali kiekvieno buto šilumos apskaita. Tai reiškia, kad gyventojai patys reguliuojasi šildymo intensyvumą, atitinkamai pagal tai, kiek šilumos sunaudojo, išrašomos ir sąskaitos.

„Aš pasižiūrėjau už gruodžio mėnesį suformuotas sąskaitas ir matau, kad tame name yra du butai, kuriems už šildymą reikės susimokėti daugiau nei kitiems. Vienas būtų – Zenono. Likę butai už šildymą gruodžio mėnesį mokės vidutiniškai po 0,73 euro už kvadratinį metrą, o tų minėtų dviejų butų šildymo kaina gaunasi pati didžiausia – net 1,90 euro už kvadratinį metrą, kas yra kone tris kartus daugiau nei namo vidurkis“, – teigė S. Norkus.

Zenonas minėjo, kad vienas kambarys yra didesnis ir jame didžiąją dalį laiko praleidžia onkologine liga daug metų serganti jo žmona. Ji ir temperatūros atsisuka kiek daugiau, virš 3 padalų, o kitame, mažesniame kambaryje Zenonas palaiko žemesnę temperatūrą, radiatorius nustatytas ties 2-omis padalomis. Veikiausiai, būtent dėl to sutuoktiniai ir moka už šildymą brangiau nei kiti to namo gyventojai.

Į tai atkreipė dėmesį ir Plungės šilumos tinklų Klientų aptarnavimo padalinio vadovas. Pasak jo, vieni gyventojai gerokai susimažina šildymą ir gyvena šalčiau, o kiti priešingai – šildosi visu pajėgumu. Daliklių duomenis nuskaito ne Plungės šilumos tinklai, o Kaune veikiantis UAB „IRTC“ – informacinių technologijų centras. Tuos duomenis jis nuskaito nuotoliniu būdu ir pateikia šilumos tinklams. Pagal tai, kiek kiekvienas butas sunaudojo per mėnesį šilumos, tiek ir susimoka.

S. Norkus pabrėžė, kad jam nėra žinoma, jog vyriškis būtų kvietęs specialistus patikrinti jo bute esančią šildymo sistemą. Pasak pašnekovo, nusiskundimų ar dvejonių dėl to turintys gyventojai visada gali kreiptis į Plungės šilumos tinklus, registruoti gedimus telefonu ir išsikviesti specialistus.

Įmonė atlieka visų Plungės miesto daugiabučių, kurie šildomi centralizuotai, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atitinkamai į sąskaitą yra įtrauktas ir mokestis už šią paslaugą, siekiantis nuo 5 iki 10 centų už buto kvadratinį metrą, priklausomai nuo šilumos punkto ir šildymo sistemos.

„Kartais nutinka įvairių dalykų, dėl kurių gyventojai išgyvena ir nesupranta, kodėl kyla mokestis, bet juk viskam yra paaiškinimas“, – pridūrė specialistas.