
Visi žinome, kad norint išlaikyti puikią fizinę ir emocinę būseną, pristabdyti senėjimo procesus ar užtikrinti puikią nuotaiką, būtina mankštintis ir sveikai gyventi. O štai plungiškė Renata Mauzienė tikina visa tai ir dar daugiau atradusi, kaip pradėjo praktikuoti jogą. Dabar moteriai joga – gyvenimo būdas, skatinantis tobulėti, keičiantis požiūrį į daugelį dalykų ir suteikiantis vidinę harmoniją.
Suderino mėgiamas veiklas
R. Mauzienė užaugo Plungėje, o studijuoti prieš dešimt metų išvyko į Klaipėdą. Universitete baigė istorijos bakalauro ir Baltijos šalių istorijos magistro studijas. Tiesa, baigusi mokyklą mergina net dvejus metus dvejojo ir nežinojo, kokias studijas pasirinkti ir kur save realizuoti – sporto ar istorijos srityje.
„Šiuo metu studijuoju Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose jungtinėje doktorantūroje ir rengiu disertaciją tema „Sporto kultūra Lietuvoje 1918–1940 metais“. Tai, galima sakyti, kad man sėkmingai pavyko apjungti abi aistras – ir sportą, ir istoriją. Dabar gyvenu Kretingoje, pasirinkau būtent šį miestą, nes jis yra pusiaukelėje tarp visų mano sukurtų jogos centrų Klaipėdoje, Gargžduose, Plungėje, Prūsaliuose ir Salantuose. Be to, jau antrus metus dirbu Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, tad ir šis darbas nuo Kretingos visai netoli, ką jau kalbėti apie ranka pasiekiamą jūrą“, – kalbėjo Renata.
Patirties sėmėsi užsienio šalyse
Praktikuoti jogą Renata pradėjo 2018 metais, ėmusi daugiau laiko skirti tobulėjimui ir gilinimuisi į save. Po metų, prasidėjus karantinui, tapo jogos nindros, dar vadinamos miego joga, instruktore.

Moteris sakė dažnai girdinti posakį, kad mokytojas ateina tada, kai mokinys yra pasiruošęs. Taip nutiko ir jai pačiai: daugybė saviugdos praktikų, išklausytų paskaitų apie savirealizaciją ir dvasinį tobulėjimą paruošė dirvą jos sielos skleidimuisi. Kai palaipsniui užpildė savo sielos kerteles, pajuto, kad labai norėtų savo žiniomis ir praktikomis dalintis su kitais žmonėmis. 2019 metais būdama Islandijoje pradėjo ieškoti mokytojų, kurie galėtų išmokyti vesti meditaciją ar jogą.
„Taip radau Yoga Leela – tarptautinę jogos mokyklą, kuri kaip tik tuo metu skelbė meditacijos arba kitaip jogos nindros (jogų miego praktikos) kursus internetu. Praėjus pusei metų toje pačioje jogos mokykloje išmokau ir mylimiausios Yin jogos vedimo ir 2020 metais tapau šios jogos instruktore“, – apie savo kelio pradžią pasakojo Renata.
Iš pradžių plungiškė savo žiniomis dalinosi tik pažįstamų rate, o išgirdusi, kad Plungėje atsidaro „Anna saviugdos ir savirealizacijos centras“, nieko nelaukusi susisiekė su jo įkūrėja ir sutarė, kad šiame centre netrukus galės pradėti vesti jogos pamokas.
Vieną po kito atvėrė jogos centrus
Simboliška, bet pirmąsias jogos pamokas Renata pravedė gimtojoje Plungėje. Praėjus kuriam laikui svajonė turėti pilną salę jogų išsipildė net su kaupu. Vienu metu net tekdavo daryti po du užsiėmimus iš eilės, kad sutilptų visi norintys. Atvykdavo moterų net iš Salantų, tačiau netrukus jos pradėjo sakyti, kad važinėtis į Plungę – nepatogu. Netrukus Renatos jogos centras duris atvėrė ir Salantuose.
Praėjus pusei metų moteris gavo pakvietimą vesti jogos pamokas Gargžduose, dar po kurio laiko – Palangoje, Klaipėdoje, o dabar ir Prūsaliuose.
„Mano svajonė išsipildė su kaupu. Gyvenu Kretingoje, dirbu Palangoje, studijuoju Klaipėdoje, vedu užsiėmimus skirtinguose miestuose ir miesteliuose. Didžioji dalis laiko prabėga kelyje ir gyvenant gana dideliu tempu, bet kai atsisėdu ant jogos kilimėlio vesti praktikos, dingsta visas nuovargis, nelieka laiko pojūčio ar kažkokių minčių. Dabar suprantu, kodėl žmonės sako – atrask mylimą veiklą ir tau nebereikės dirbti“, – šypsosi moteris.
Renata prisipažino, kad jogos pamokų vedimo niekada nelaikė darbu, veikiau – misija, nes būdavo ir tokių atvejų, kai sukorusi 100 kilometrų, sumokėjusi už kurą ir salė nuomą sužinodavo, kad užsirašiusieji į jogos užsiėmimą nepasirodys arba tekdavo pravesti pamoką vos vienam ar dviems žmonėms. Tad apie kažkokį pasipelnymą iš šios veiklos, pasak Renatos, negali būti nė kalbos.
Tikėjimas pakoregavo mitybą
Šiuo metu Renata praktikuoja ne tik meditaciją, fizinę Hatha, Yin jogą bet ir Bhakti jogą, kuri daugiau pasireiškia per meditacija, tam tikrą maldos formą, mitybos ir gyvensenos principus.
Pašnekovė nevartoja, kaip pati sako – prievartinio maisto arba to, kuris yra be energijos ir mūsų kūnui nenaudingas. Renata – lakto vegetarė, tai reiškia, kad nevalgo mėsos, žuvies ir kiaušinių, bet mielai renkasi pieno produktus. Šeimoje laikosi ajurvedinės arba jogine filosofija paremtos mitybos principų, yra atsisakiusi česnakų, svogūnų, burokėlių, morkų, grybų ir kofeino.
„Taip maitinuosi jau beveik 4–5 metus, o mano vyras – net 10 metų. Beje, paminėsiu, kad mėsos pavyko atsisakyti bažnyčios dėka. Ją lankyti pradėjau per Adventą, kartu ėmiau laikytis pasninko, atsisakiau mėsos, bet kasdien valgiau silkę. Tai, patikėkit, po mėnesio nei vieno, nei kito nebesinorėjo. Juslės atprato nuo mėsos, o į silkę ir pažiūrėt nebegalėjau. Tada pradėjau internete ieškoti, ką valgo vegetarai, ir radau daugybę skanių ir sveikų receptų.
Renata neslepia, kad pakeitus mitybą ėmė lietis aplinkinių replikos, kad nusilps, neteks energijos, o galiausiai ir sveikatos. Laikui bėgant artimieji priprato, kad vykdama į svečius Renata atsiveža savo maisto ir dar juos pačius pavaišina. Ne veltui sakoma, kad kai keičiamės mes, kartu keičiasi ir mus supanti aplinka. Plungiškės mitybos pokyčiai padarė įtaką ir jos mamos maisto gaminime, ši išmoko kepti bulvinius blynus be kiaušinio ir net cepelinus su varške virti pradėjo.
Vegetarų lėkštėse puikuojasi daugybė daržovių, grūdų, vaisių, šiek tiek mažiau pieno produktų. Anot Renatos, toks maisto racionas ne tik duoda daugiau energijos, lengvumo, bet ir aprūpina organizmą visais reikiamais elementais ir vitaminais.
Netikėta pažintis
Prieš metus laiko Renata išvyko į pirmąją piligriminę kelionę po Indiją, ten būdama užsiprašė Dievulio… vyro ir vaikų. Netrukus sugrįžusi į Lietuvą iškart viską ir gavo.
„Su vyru Valdemaru, kuris gimęs ir užaugęs Vilniuje, buvome pažįstami jau trejus metus, pirmą kartą susitikome per mantrų meditacinės muzikos vakarą Klaipėdoje. Juo susidomėjau pamačiusi pažįstamos sukurtą renginio aprašymą internete: „Meditacinės muzikos vakaras su Edgaru Lubiu ir Vilniaus kirtanijomis“. Tąkart pagalvojau, kad Edgarą žinau, gražiai dainuoja, eina Bhakti jogos keliu, bet kas čia per Vilniaus kirtanijos? Suintrigavo, tiesiog jaučiau, kad turiu ten būti.“

Pasirodo, kad kirtanijos – tai tam tikras hinduistų religinės muzikos žanras, kurį ir propagavo pašnekovės būsimas vyras Valdemaras. Abu ėjo Bhakti jogos keliu, tačiau iš pagarbos moterims ir laikantis joginių principų jis Renatos nekalbino net dvejus metus. Lūžis jųdviejų bendravime įvyko, kai prieš metus abu grįžo iš Indijos. Valdemaras ieškojo žmonos, o Renata piligriminėje kelionėje buvo užsiprašiusi šeimos.

Šeimą abu sukūrė laikantis joginių tradicijų. Vestuvės įvyko pagal Vedinius papročius, buvo atlikta Vivaha jagija – vestuvinė ugnies ceremonija, kurios metu Valdemaras ir Renata prisiekė vienas kitam būti kartu dar septynis gyvenimus iš eilės. Plungiškė įsitikinusi, kad jeigu save laikytume sielomis, kurios nei miršta, nei gimsta, o visada yra, tą tikrai įmanoma pasiekti.
Sutuoktiniai stengiasi šeimoje vienas dėl kito ir gražiai sutaria, nes reikės dar nemažai laiko ir gyvenimų kartu praleisti.
„Vos prieš keletą mėnesių į mūsų šeimą atkeliavo pirmoji dukra Amrita. Sakau pirmoji, nes vyras labai optimistiškai nusiteikęs ir nori bent penkių vaikų. O kaip jau bus pagal dievišką planą, kuris mums yra paruoštas, pažiūrėsim“, – šypsosi Renata.
Parašykite komentarą