Plungės rajono savivaldybės nuotr.

Paskutiniojo praėjusių metų Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu paliestas liūdnas, tačiau didelį susirūpinimą keliantis klausimas. Pasirodo, mūsų rajonas pagal savižudybių skaičių visos Lietuvos mastu užima gana aukštas pozicijas. Tarybos nariai svarstė, kokiais būdais būtų galima kovoti su šia vis aštrėjančia problema. Nors ir siūlyta imtis konkrečių veiksmų, tačiau raginimai liko tik diskusijų rėmuose.

Viršijame šalies vidurkį
Viena opiausių pastarojo laikotarpio Plungės rajono problemų – vis didėjantis savižudybių skaičius. Pristatydama šių metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą Plungės rajono visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aurelija Birškienė tam skyrė nemažai dėmesio.

Skaičiai iš tiesų nedžiugina. Pasak pranešėjos, 2024 metais Plungės rajone nusižudė 14 žmonių. Pagal savižudybių rodiklį du kartus lenkiame Lietuvos vidurkį – 100 tūkst. gyventojų mūsų rajone tenka 42,5 savižudybės. Ši statistikos kreivė nuo 2021 m. nuolatos kyla – tais metais šis rodiklis siekė 17,9.

A. Birškienė akcentavo, kad dažniau savo noru pasitraukti iš gyvenimo yra linkę vyrai. Ir 2024-aisiais rajone nusižudė devyni vyrai bei trys moterys. Be to, savižudybės rykštė labiau paliečia kaimuose gyvenančius žmones vidutinio amažiaus asmenis. Net devyni pernai nusižudę asmenys priklausė 45–64 m. amžiaus grupei.

Rajone daugėja ir bandymų žudytis. Praėjusiais metais pagal bandymus nusižudyti buvome pirmieji visoje Telšių apskrityje.

Trūksta lėšų
Specialistės teigimu, prevencijai būtina parengti veiklos planą bei numatyti pagalbos teikimo priemones. Taip pat būtina organizuoti psichologų konsultacijas ir palaikymo grupes dėl savižudybės netektį patyrusiems, vienišiems ar nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.

Liberalas Gediminas Stonys domėjosi, kodėl savižudybių skaičius Plungės rajone taip išaugo ir kaip veiktų planuojama prevencijos programa. Anot A. Birškienės, konkrečios priežastys nėra aiškios. „Kartais nutinka taip, kad ištinka krizinė situacija ir žmogus palieka vienas. Labai svarbu, kad šalia esantys tai pastebėtų ir padėtų“, – kalbėjo specialistė.

Mero Audriaus Klišonio nuomone, išaugusį savižudybių skaičių gali lemti ir nemenkas psichoaktyvių medžiagų paplitimas rajone.

Opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas prisiminė, kad visai neseniai, prieš šventes, su gyvenimu savo noru atsisveikino viena plungiškė. Politikas klausė, ar buvo suteikta reikiama pagalba moters artimiesiems bei kolegoms. Plungės VSB direktorė Daiva Zablockienė apgailestavo, jog sveikatos biuras neturi tokių galimybių – psichologų paslaugos esant reikalui perkamos iš Sveikatos apsaugos ministerijos skiriamų lėšų, bet jos – labai ribotos. D. Zablockienė pabrėžė, būtų labai reikalingas savižudybių koordinatoriaus etatas, jei Savivaldybė skirtų tam lėšų.

Tarybos narys Audrius Misiūnas papasakojo, kad Kupiškio savivaldybėje, pastebėjus staigiai išaugusius jaunų žmonių savižudybių skaičius, buvo imtasi reikiamų priemonių. Jų dėka po keleto metų buvo pasiekti geri rezultatai. „Reikėtų konkrečiai įpareigoti kokią nors įstaigą ar keletą specialistų, kad artimiausiu laikotarpiu ir pas mus būtų sudėliotas konkrečių veiksmų planavimas“, – siūlė politikas.

Priežastis – blogas paslaugų prieinamumas
Kito Tarybos nario mediko Giedriaus Ramanausko nuomone, beveik visi bandymai nusižudyti susiję su lėtinėmis psichinėmis ligomis. Jo įsitikinimu, tokią tendenciją lėmė medicininės sistemos pasikeitimai šalyje, dėl kurių psichiatrinė pagalba tapo sunkiau prieinama. Dažnu atveju prieš save ranką pakėlęs žmogus negauna reikiamo gydymo ir po kurio laiko vėl bando žudytis.

A. Birškienė pritarė šiems Tarybos nario teiginiams sakydama, jog pagal sergamumą psichikos ligomis Plungės rajonas lenkia visos Lietuvos vidurkį.

Diskusijos metu ne sykį išsakyti raginimai sudaryti konkretų problemos sprendimo veiksmų planą, visgi prie kito klausimo svarstymo pereita nieko konkretaus taip ir nenusprendus.