Asociatyvi nuotr.

Plungės rajono savivaldybė ruošiasi stoti į kovą su ispaniniu arionu – invaziniu šliužu, kuris niokoja dekoratyninius augalus, sodus ir daržus bei kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei. Atlikdami savo tylų naikinimo darbą šie šliužai pamažu išstumia vietines moliuskų ir net augalų rūšis.

Norėdama užkirsti tam kelią, Plungės rajono savivaldybė pernai užsisakė ispaninio ariono gausos reguliavimo ir naikinimo veiksmų plano parengimo paslaugą. Planą parengė konkursą laimėjusi UAB „Invictus verus“.

Šis dokumentas Savivaldybei kainavo 8 300 eurų.

Kokia bus nauda iš jo?

Kaip informavo Savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė, planas jau baigtas parengti, šiuo metu atliekamos jo derinimo procedūros. Turėdama veiksmų planą, šių metų pradžioje Savivaldybė galės teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl Europos Sąjungos (ES) finansavimo kovai su šiais kenkėjais.

„Ši parama bus skiriama kelioms skirtingoms invazinėms rūšims naikinti, tačiau mes įsivertinome, kad Plungės rajone daugiausiai problemų turime dėl Sosnovskio barščių ir invazinių šliužų“, – akcentavo ekologė.

Gavus paramą, Sosnovskio barščiai bus naikinami visame rajone, o štai kova su šliužais vyks miesto parko teritorijoje. Pasak R. Jakumienės, parkas pasirinktas galvojant apie galimą pasiekti optimaliausią rezultatą, mat parko teritorija yra gana uždara, ribojama Babrungo upės ir judrių miesto gatvių, be to, visa parko žemė yra valstybinė.

„Nedrįstume brautis į privačius kiemus ir juose daryti tvarką, nes už savivaldžiavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl kovos su šliužais priemones įgyvendinsime parke. Juolab kad parką prižiūrinti Žemaičių dailės muziejaus administracija jau ne kartą kėlė klausimą, kaip kovoti su čia intensyviai plintančiais invaziniais šliužais. Kaip vyks ta kova? Bus taikomos įvairios priemonės: buveinių išardymas, krūmynų pjovimas, intensyvesnis žolės pjovimas, barjerų įrengimas“, – vardino ekologė.

Projektas truks 6-erius metus, iš jų penkerius ES lėšomis bus intensyviai naikinama invazinė rūšis, o paskutinius metus jau pati Savivaldybė savo resursais ir lėšomis turės tęsti prevencinius darbus ir atlikti stebėseną.

Savaime suprantama, kad parkas, nors ir yra tam tikromis kliūtimis ir ribojamas nuo kitų teritorijų, tačiau nėra uždara ekologinė sistema, tad R. Jakumienė akcentavo, jog labai svarbu, kad į kovą su invaziniais šliužais aktyviai įsitrauktų ir patys gyventojai. Praėjusi itin lietinga vasara ir gana švelni ši žiema leidžia manyti, kad kitąmet pradėjus šilti orams šių gyvių savo soduose ir daržuose, miestų ir miestelių žaliosiose zonose išvysim dar daugiau.

Geriausia terpė invaziniams šliužams daugintis ir gyventi – atviros kompostinės, todėl gyventojai raginami tokias keisti uždaromis, pakeltomis nuo žemės. Svarbi ir tinkama sklypo priežiūra: reguliariai pjauti žolę, nelaikyti šakų ar lentų, tinkamai prižiūrėti daržo lysves, grėbti nukritusius lapus, surinkti pernokusius vaisius ir daržoves.

„Esame gavę kvietimą kartu su latviais dalyvauti ir kitame projekte, skirtame kovai su invazinėmis rūšimis. Jei pasiseks gauti finansavimą, šiame projekte didžiausias dėmesys bus skiriamas gyventojų švietimui, renginių organizavimui. Kviesime visus aktyviai įsitraukti“, – pokalbį baigė R. Jakumienė.