Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.Situacija pas kaimynus
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras sprendimą, kad Klaipėdoje turi nelikti S. Nėries gatvės, priėmė dar 2023 metais. Klaipėdos miesto savivaldybei buvo duoti trys mėnesiai pakeisti pavadinimą, tačiau ši nesiėmė veiksmų – Taryba net du kartus nubalsavo prieš.
Dėl to Vyriausybės atstovas praėjusių metų pradžioje kreipėsi į minėtą Regionų apygardos administracinį teismą. Išnagrinėjęs skundą šis konstatavo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sprendimas turi būti vykdomas, nori to politikai ar ne.
Vis dėlto praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos taryba pritarė mero Arvydo Vaitkaus siūlymui skųsti tokį teismo sprendimą. Kaip žinia, bylinėjimasis kainuoja, ir nepigiai. Tačiau Klaipėdos valdantieji, panašu, yra įsitikinę, kad S. Nėries, kuri kartu su kitais atstovais vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą, vardą reikia ginti bet kokia kaina.
Analogiško Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įpareigojimo pakeisti S. Nėries gatvės pavadinimą 2024 metais sulaukė ir Telšių rajono savivaldybė. Sužinoję apie šį įpareigojimą, grupė gyventojų kreipėsi į vietos valdžią su prašymu nepaistyti minėto įpareigojimo, kuriuo esą užsimota naikinti lietuvių dvasinį ir kultūrinį palikimą.
Po aštrios diskusijos Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai vis dėlto nubalsavo už tai, kad S. Nėries gatvė būtų pervadinta į V. Mačernio. Kaip žinia, šis iš Šarnelės kilęs poetas kurį laiką mokėsi Telšių gimnazijoje, čia pradėjo savo kūrybinį kelią, tad buvo gana glaudžiai susijęs su šiuo miestu.
Plungėje – jokių pokyčių
Plungėje taip pat turime S. Nėries gatvę ir nuo jos atsišakojantį to paties pavadinimo skersgatvį. Prieš metus jų pavadinimo likimas taip pat diskutuotas Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete.
Kiek pakrapštę galvas, komiteto nariai priėmė „saliamonišką“ sprendimą – paklausti tos gatvės gyventojų nuomonės. Tokią situaciją galima vadinti beprecendente, mat dar neteko girdėti, jog vietos valdžia teirautųsi gyventojų, reikia laikytis įstatymo ar ne.
Komiteto įpareigojimas buvo įgyvendintas – miesto seniūnija atliko S. Nėries gatvės gyventojų apklausą ir informavo Savivaldybės administraciją, jog apklaustieji pasisakė prieš gatvės pavadinimo keitimą.
Savivaldybės paveldosaugininko Gintaro Ramono nuomone, šios apklausos nereikėtų laikyti rimtu argumentu, nes ji buvusi neformali: neaišku, kiek žmonių buvo apklausta ir ar visi jie buvo vienodos nuomonės.
G. Ramono teigimu, kol niekas nesikreipė į vadinamąją Desovietizacijos komisiją dėl Plungėje esančios S. Nėries gatvės, tol ir nesiimama konkrečių veiksmų. Minėta komisija, gavusi tokį kreipimąsį, greičiausiai įpareigotų Plungės rajono savivaldybę pakeisti gatvės pavadinimą, o Savivaldybei, kaip parodė Klaipėdos pavyzdys, beliktų vykdyti šį nurodymą.
„Kol kas tokio kreipimosi, kaip suprantu, nebuvo. Be to, Seime vis pasigirsta siūlymų naikinti pačią Desovietizacijos komisiją, tai dar neaišku, kaip viskas pasisuks“, – teigia G. Ramonas.
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.Vis dar nėra sprendimo
Pernai rudenį Seimui ėmus svarstyti siūlymą naikinti Desovietizacijos komisiją ir jos funkcijas perduoti savivaldybėms, minėta komisija atsistatydino. Tačiau šiemet, vėl grįžus prie šio klausimo svarstymo, Kultūros ministerija sukritikavo siūlymą perduoti šios komisijos funkcijas savivaldybėms, teigdama, kad tokiu atveju šis procesas būtų politizuotas.
„Kiltų pagrįsta tikimybė, jog sprendimai dėl totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų simbolikos būtų grindžiami ne objektyviais istoriniais ir teisiniais kriterijais, o politiniu tikslingumu, vietinėmis politinėmis aplinkybėmis, rinkėjų nuostatomis“, – nurodo ministerija. Jos pozicijai vasarį pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Sprendimas dėl šios komisijos likimo vis dar nepriimtas.
Statistika
Registrų centro duomenimis, pernai įregistruota 19 sovietinių gatvių pavadinimų pakeitimų, užpernai – net 40, tad akivaizdu, kad šis procesas yra sulėtėjęs.
2025 metais šešios gatvės pervadintos Kauno rajone, keturios – Mažeikių, trys – Kelmės, po dvi – Elektrėnų savivaldybėje ir Biržų rajone, po vieną – Kupiškio bei Telšių rajonuose.
Dažniausiai keistas Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas. Registrų centre fiksuota dešimt tokių pakeitimų. Mažeikiuose ir Raudondvario kaime S. Nėries gatvė pervadinta į Neries gatvę, Kelmėje ji tapo Bažnyčios gatve, Tirkšliuose, – Mažeikių gatve, Biržuose – Pakrantės gatve, Kauno rajone, Ežerėlyje, – Saulės gatve, o Kulautuvoje – Diemedžių gatve.
Telšiuose buvusi S. Nėries gatvė pavadinta V. Mačernio gatve, Užventyje – Kalno, Vabalninke – Panevėžio gatve.
Naujais vardais pervadinamos ir Liudo Giros, Petro Cvirkos ir Vytauto Montvilos gatvės.
Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad minėti rašytojai okupuotoje Lietuvoje aktyviai veikė politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją, propagavo komunistines idėjas.
Vis dėlto Registrų centro Adresų registre daugiau kaip šimtas gatvių tebeturi pavadinimus, kuriuos Desovietizacijos komisija yra pripažinusi kaip propaguojančius totalitarinius ir autoritarinius režimus.
Lietuvoje dar yra likusios 45 S. Nėries gatvės, 16 – P. Cvirkos, keturios – L. Giros, dvi J. Gagarino, po vieną Kolūkiečių ir V. Montvilos gatvę.





Parašykite komentarą