Linos RUIBIENĖS nuotr.

Kulių miestelis, esantis Plungės rajone, gali didžiuotis ne tik turtinga istorija, kultūros paveldo pastatų ansambliu, bet ir nauju 2023 metais atvertu bendruomenės traukos centru – „Kultūros virene“. Ilgą laiką nenaudojamą pastatą naujam gyvenimui prikėlė Kuliuose įsikūrę Klaipėdos kūrybinio inkubatoriaus „Kultūros fabrikas“ vadovė Raimonda Masalskienė su vyru Valentinu Masalskiu.

Miestelį garsina iškilios Lietuvos asmenybės
Kuliuose prieš daugiau nei 240 metų jėzuitų kunigas Antanas Rimkevičius šalia Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios pastatė du pastatus. Vienas jų netrukus buvo pramintas baltuoju arba nedegančiu namu, o kitas – raudonuoju namu. Pastarajame kadaise gyveno garsus Lietuvių rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, taip pat savo jaunystės dienas čia leido ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, veikė knygnešių centras, šiuo metu jame įrengta šarvojimo salė.

Baltasis namas buvo ūkinės paskirties, kolūkio laikais jame veikė valgykla, o iki tol pastato paskirtis keisdavosi – buvo pieninė, elektros pastotė, galiausiai įsikūrė sandėliai. Tik 2005 metais šis kompleksas buvo sugrąžintas katalikų bažnyčiai ir nuo to laiko stovėjo tuščias.

„Virš baltojo namo durų galime išvysti lotynišką pavadinimą „Haec domus ardere nescia“, kuris reiškia – šis namas nedega. Tik statybos metai užrašyti su klaida, ją padarė sovietmečio dailininkas, restauravęs užrašą parašė 1670 metus, nors iš tikro statybos datuojamos 1780 metais“, – kalbėjo R. Masalskienė.

Šiandien šis istorinis paveldas atviras Kulių bendruomenės iniciatyvoms ir kultūrinės terpės puoselėjimui. Prieš dešimt metų į Kulių miestelį atsikraustę Masalskiai džiaugėsi suradę tokią unikalią, išskirtinę ir istorija alsuojančią vietą. Buvo pasiryžę daug ir kantriai dirbti, kad kuliškiams ir miestelio lankytojams sukurtų tikrą meno meką. Sutuoktiniai išsiaiškino miestelio ir architektūros statinių istorinį kontekstą, turtingą kultūrinę praeitį. Talentingų menininkų galvose gimusios idėjos netrukus virto kūnu.

Iki tol visų vadintam baltajam namui buvo suteiktas naujas pavadinimas ir 2023 m. spalio 27 dieną jis plačiai atvėrė duris visuomenei jau kaip „Kultūros virenė“.

Linos RUIBIENĖS nuotr.

Kuliškiai – drąsūs ir veiklūs žmonės
Žemaitijoje virene yra vadinama virtuvė arba didžiulis ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą, kuriame žmonės gamindavo maistą, rūkydavo mėsą, džiovindavo malkas. Toks autentiškas kaminas išlikęs ir Kulių „Kultūros virenėje“ ir yra vienas didžiausių Žemaitijoje. Būtent šis namo elementas ir pasufleravo pavadinimą naujajai įstaigai – jis buvo išrinktas pasitelkus bendruomenės narius, vykusių kūrybinių dirbtuvių metu.

Vis dėlto ne paslaptis: kad ir kokios gražios idėjos gimsta galvoje, jeigu nėra finansavimo, tada sudėtinga galvoti apie tolimesnius žingsnius ar didesnių projektų įgyvendinimą.

„Be galo džiaugiuosi, kad mūsų idėjoms pritarė ir išreiškė palaikymą Plungės rajono savivaldybės meras Audriaus Klišonis bei administracija. Apleisto namo potencialą įžvelgė ir Kulių miestelio bendruomenės nariai, menininkai, organizuojantys „Sofijos“ festivalį. Kartą netikėtai pamačiau siūlymą teikti paraišką Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programai „Kultūra“, surizikavau ir mums pasisekė. Noriu pasidžiaugti, kad Kulių bendruomenė kartu su pirmininke Agne Alčauskiene yra iš tiesų drąsi, priėmė idėjas, pasitikėjo, nuolat skatino. Tik štai nuo pirmos minties iki jos realizavimo praėjo penkeri metai, pasitaikydavo sunkumų, kliūčių, bet nepaisant to – mums pavyko“, – kalbėjo R. Masalskienė.

„Kultūros virenės“ projekto vadovė pasakojo, kad aplinkiniai ją vis bandė įkalbėti rinktis ne baltąjį, o raudonąjį namą, kuris istorine prasme ir ten gyvenusiomis asmenybėmis yra ženkliai turtingesnis. Bet R. Masalskienė tikino, kad labiausiai ją sužavėjo baltojo pastato vidinė architektūra bei skleidžiama paslapties aura. Pastatą suprojektavo A. Rimkevičius, čia perkeltas po jėzuitų judėjimo subyrėjimo iš Varnių. Jis turėjo ambicijų šiam Dievo užmirštam kraštui, norėjo, kad būtų įkurta bendruomenės arbatinė ir, pasak R. Masalskienės, galiausiai jo lūkesčiai išsipildė ir net su kaupu.

Linos RUIBIENĖS nuotr.

Stebinanti renginių gausa
Jaukios ir moderniai pritaikytos „Kultūros virenės” erdvės sulaukia įvairių sričių menininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio, kurių kūrybai atviros pastate esančios erdvės. Vyksta parodų pristatymai, spektakliai, konferencijos, seminarai. Netolimoje ateityje R. Masalskienė ketina suburti „Virenės teatrą“, sukurti keleto spektaklių repertuarą ir juos rodyti žmonėms rudens, žiemos ir pavasario sezonų metu.

Linos RUIBIENĖS nuotr.

Buvusio baltojo namo erdvėse įvairius renginius organizuoja ir vietinės aktyvios miestelio moterys, jos čia renkasi skaityti poeziją, eksponuoja savo kurtų paveikslų parodas.

Kulių bendruomenė sukūrė iki šiol Plungės rajone negirdėtą paslaugą – gastronominį turą „Kleboniškos virenės pasakojimai“. Šios edukacijos metu lankytojus pasitinka dvi klebono seserys su pagalbininkėmis ir savo įdomiais pasakojimais bei šmaikščiomis istorijomis nukelia į XX a. pradžios Kulių miestelio gyvenimą. Lankytojams aprodomi klebonijos virenės rūsiai, kambariai, skanaujami žemaitiški valgiai, vaišinamasi sočiais pietumis ir, žinoma, desertais.

Taip pat galima užsisakyti ekskursiją-edukaciją „Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Kuliai”, jos metu lankytojai supažindinami su žymios visuomenės veikėjos, rašytojos, pedagogės, meno kritikės ir vertėjos S. Kymantaitės- Čiurlionienės ryšiais ir sąsajomis su Kuliais. Aplankomas kambarėlis, kuriame gyveno Sofija, gidė papasakoja istorijas, kokiomis aplinkybėmis į Kulius atvyko žymiausias lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kitus įdomius faktus.

Pasak R. Masalskienės, Kulių bendruomenė labai džiaugiasi atsiradusiu nauju kultūros objektu, į veiklas įsitraukė iniciatyvūs žmonės, visada galintys ir norintys ištiesti pagalbos ranką. Anot „Kulių virenės“ projekto vadovės, imantis šito vienas iš pagrindinių tikslų buvo pasitelkus meninę veiklą garsinti Kulius. Vietiniai gyventojai noriai prisideda prie to, palaiko ir didžiuojasi savo miestelio išskirtinumu.

„Šiek tiek apmaudu, kad „Kultūros virenės“ durys atviros būna tik vykstant renginiams ar edukacijos. Labai tikimės, kad pavyks pritraukti žmones paprastam užėjimui bet kokiu metu, jaukiam pokalbiui prie arbatos puodelio. Bet, kaip žinia, žemaičiai yra niekur neskubantys, ramūs žmonės, matyt, dar reikia laiko apsiprasti ir įsidrąsinti“, – atviravo pašnekovė.

Linos RUIBIENĖS nuotr.

Kulių vizitinė kortelė – Sofijos festivalis
Liepos mėnesį jau devintą kartą Kuliai pakvies į tradiciniu tapusį bei šiais metais įgavusį reprezentacinį renginio statusą Sofijos festivalį. Įkvėptas jubiliejinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų dvasios, festivalis kvies atrasti jau pažįstamus kūrinius, naujus talentus, menininkus, teatralus, poetus, dramaturgus. Į festivalį sugrįš virtualios realybės kino ir edukacijos erdvės, pristatančios M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį.

Festivalį atidarys muzikinė dedikacija Kuliuose gyvenusiam rašytojui Liudvikui Jakimavičiui – koncerte „Liudvikas“ dalyvaus aktorius Andrius Bialobžeskis, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir džiazo pianistas Tomas Kutavičius. Vėliau festivalio vakarus pripildys džiazo ir violončelių garsai – su džiazo orkestru gros saksofonistas Petras Vyšniauskas, pasirodys violončelių kvartetas.

Kaip ir kasmet, Sofijos festivalyje veiks tapybos ir skulptūros parodos, sugrįš virtualios realybės kino ir edukacijos erdvė, kurioje net tris dienas bus galimybė išbandyti naujausią unikalią patirtį – filmą „Pasaulių sutvėrimą“. Minint M. K. Čiurlionio gimtadienį rugsėjo mėnesį įvyks muzikinė premjera, sukurta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorinio kurso studentų, priminsianti Čiurlionio pėdsakus Kuliuose.

Kaip viską apibendrindama sakė R. Masalskienė, Kulių miestelis yra tikras sėkmės paukštis, alsuojantis istorija bei skleidžiantis žinią pasauliui apie čia gyvenusias garsias asmenybes ir vietinių gyventojų bendrystę.