Linos Ruibienės nuotr.

Į redakciją paskambinęs skaitytojas Mindaugas skundėsi, kad norint pereiti S. Nėries gatvę ties sankryža su Dariaus ir Girėno gatve retkarčiais tenka pasijusti lyg įtempto siužeto filme, kur pametę bet kokį atsargumą veikėjai nardo po judrias gatves tarp mašinų. Panaši situacija neretai susiklosto ir čia – perėjos nėra, o mašinos lekia viena po kitos ir gali tik spėlioti, pavyks saugiai pereiti gatvę ar ne.

Itin mažas pėsčiųjų srautas

„Gyvenu vadinamosiose kareivinėse už tunelio, automobilio neturiu, tad kiekvieną dieną į darbą einu pėsčiomis. Priėjęs Dariaus ir Girėno bei S. Nėries gatvių sankryžą, kuri yra šalia dažų parduotuvės „Spalva“, visada ilgai lūkuriuoju, kada sumažės automobilių srautas ir saugiai galėsiu pereiti gatvę. Kartais tenka ją ristele prabėgti. Ne kartą esu matęs, kaip per šią vietą eina ir vaikai. Kai kurie net neapsidairę į šalis perbėga gatvę ir nurūksta taku. Negi taip sudėtinga šioje vietoje įrengti pėsčiųjų perėją, kad būtų galima saugiai kirsti gatvę?“ – teiravosi pašnekovas.

„Labas Plunge“ šį klausimą uždavė Plungės miesto seniūnijos specialistui, Saugaus eismo organizavimo komisijos pirmininkui Arūnui Juozui Auškalniui. Jo teiravomės, į kokius kriterijus atsižvelgiant yra sprendžiama, kur įrengti pėsčiųjų perėjas.

„Kiek ir kokių perėjų yra reikalinga ir tikslinga įrengti, aš bijau ką ir komentuoti. Plungės rajono savivaldybė galėtų spręsti pati, architektai pasitelkia eismo saugumo ekspertus“, – pasakojo komisijos pirmininkas.

A. J. Auškalnis priminė, kad aptariamoje miesto dalyje jau yra įrengtos dvi pėsčiųjų perėjos. Viena jų Dariaus ir Girėno gatvę galima kirsti ties paštu, kita – ties vadinamuoju skalbėjos nameliu. Pašnekovo teigimu, norint iš miesto centro saugiai pasiekti stotį ar vadinamąjį kareivinių kvartalą reikėtų gatvę kirsti šiomis perėjomis ir nerizikuoti eiti pėstiesiems nepritaikyta Dariaus ir Girėno bei S. Nėries gatvių sankryža.

Kirsti gatvę galima tik per artimiausią perėją

„Pėsčiųjų perėjų taisyklėse yra labai gražiai išdėstytos schemos, kaip atsižvelgiant į pėsčiųjų ir automobilių srautų intensyvumą yra parenkamas perėjimo per gatvę tipas. Ar tai būtų žymėta, ar nežymėta perėja, ar šviesoforais reguliuojama – viskas remiasi į skaičius. Man pačiam yra tekę skaičiuoti transportą sankryžose, kada reikėjo atstatyti žaliąsias rodykles prie šviesoforų. Tai patikėkite – pėsčiųjų net piko metu mūsų mieste nėra daug“, – aiškino specialistas.

A. J. Auškalnis pridūrė, kad prie dažų parduotuvės, jo manymu, įrengti perėją būtų netikslinga, kadangi nuo S. Nėries gatvės iki artimiausios perėjos, esančios šalia pašto, viso labo yra tik 80 metrų. Šia perėja kirsti Dariaus ir Girėno gatvę reikėtų, ir atėjus iš parko V. Rutkevič gatvele ir norint toliau eiti S. Nėries gatve. Tą pačią nuomonę „Labas Plunge“ išdėstė ir Plungės rajono savivaldybės Vietos ūkio skyriaus vedėja Odeta Petkuvienė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktais yra apibrėžta, kad pėsčiųjų perėjos nebūtų per arti sankryžų, renkant vietą perėjai turi būti užtikrintas ir kelio matomumas, atliekamas detalus kelio auditas bei ekspertizė.