Jei kiltų karas, ar žmonės, gyvenantys brangesniuose būstuose, būtų ginami labiau nei tie, kurių turtas kuklesnis? Klausimas skamba absurdiškai. Tačiau būtent tokį socialinio teisingumo klausimą kelia Vyriausybės ketinimai pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą.

Pagal siūlomą tvarką, NT mokestį realiai mokėtų tik Vilniaus, Kauno miestų ir rajonų, Klaipėdos, Trakų, Palangos gyventojai. Mažesni miestai – kaip Plungė – šio mokesčio iš esmės nepajustų. Nors viešai deklaruojama, kad mokestis padės stiprinti šalies gynybą, realybė kiek kitokia: pusė lėšų keliaus savivaldybėms.

Ar nenutiks taip, kad savivaldybės, kurių gyventojai nemokėtų mokesčio, vis tiek gautų jo naudą – lėšas iš bendro katilo, kurį pildytų tik didmiesčių žmonės?

Imkime konkrečius pavyzdžius. Plungėje trijų kambarių butas, kuriame, pvz., gyvena mokytoja, vertas 31 300 eurų. Šiuo metu NT mokesčio jai nereikėtų mokėti, nes planuojama taikyti neapmokestinamos vertės kartelę: 40 tūkst. asmeniui arba 80 tūkst. šeimai. Po planuojamo NT vertinimo buto kaina gali pakilti apie 80 proc. – iki 56 tūkst. eurų. Pritaikius 50 proc. nuolaidą pagrindiniam būstui, jo savininkė mokėtų apie 28 eurus per metus.

Tuo metu Kaune mokytojos trijų kambarių butas, kuris dabar įvertintas 64 tūkst. eurų, po vertinimo bus įvertintas apie 115 tūkst. eurų. Tokiu atveju mokestis siektų 57,5 euro.

Ar vien tai, kad žmogus gyvena brangesnėje teritorijoje, reiškia, kad jis turi daugiau pajamų? Nebūtinai. Daug žmonių miestuose gyvena paveldėtuose būstuose, yra vidutinių pajamų, vairuoja senus automobilius, moka paskolas, visaip bando sutaupyti. Tai, kad žmogus gyvena aukštesnės vertės būste, nereiškia, kad jis turi daugiau pajamų.

Jei NT mokesčio tikslas – didinti gynybos finansavimą, gal reikėtų ieškoti teisingesnių sprendimų? Pavyzdžiui, didinti PVM. Tai paveiktų visus proporcingai – daugiau vartojantis daugiau sumokėtų. Visi prisidėtų. Todėl prieš keičiant NT mokesčio sistemą, būtina įsitikinti, kad ji ne gilins socialinę nelygybę, o ją mažins.