Šiemet minime 140-ąsias Igno Stropaus (1885–1959), žinomo žemaičių fotografo, gimimo metines.

I. Stropus gimė 1885 m. sausio 20 d. Pakutuvėnų kaime, Plungės valsčiuje, ūkininkų Ignaco ir Jacintos gausioje aštuonių vaikų šeimoje. Skaityti ir rašyti lietuviškai vaikus namuose išmokė kaimo daraktorius. Ūgtelėjusiems sūnums tėvai išnuomojo butą Plungėje ir leido juos į kunigaikščio Mykolo Oginskio parapijinę mokyklą. Ignas baigė Palangos progimnaziją.

Fotografijos amato pradėjo mokytis apie 1906 m. Plungėje pas fotografą Mendelį Berkovičių, vėliau tobulinosi Kretingoje pas fotografą Alfonsą Survilą. 1908 m. Kretingoje įkūrė pirmąją meninės fotografijos ateljė „Birutė“. Įvairiais gyvenimo tarpsniais Ignas Stropus savo atidarytose fotografijos ateljė dirbo Kretingoje, Palangoje ir Plungėje.

1930 m. apsigyveno Plungėje pas savo draugą, buvusį dvaro siuvėją Adolfą Daumantą. Prie jo namo, esančio netoli parko, pasistatė fotopaviljoną, kurį, kaip būdinga to laikmečio fotostudijoms, įstiklino naudotais nuplautais fotoplokštelių stiklais. Panašią studiją turėjo ir kitas Plungės fotografas Povilas Butkus.

I. Stropus 1933 m. grįžo gyventi į Palangą ir ten išdirbo iki 1945 m. Vertingiausia fotografo palikimo dalis yra susijusi su kurorto miesto vaizdais. 1912–1939 m. I. Stropus išleido aštuonis Palangos atvirukų rinkinius ir du su Plungės vaizdais.

1945 m. fotografas persikėlė gyventi į žmonos Ievos tėviškę Šiemulių kaime. Amato neapleido – fotografuodavo aplinkinių kaimų, gimtųjų Pakutuvėnų žmones.

Igno Stropaus nuotr.

1956 m. Ignas su žmona apsigyveno Kaune, Panemunėje, pas sūnų Algirdą. Mirė 1959 m., palaidotas Panemunės kapinėse.

Igno Stropaus nuotr.

Žemaičių dailės muziejuje saugomos siužetinės (dokumentinės) Igno Stropaus fotografijos. Dvejose nuotraukose užfiksuotas 1931 m. kovo 31 d. Plungėje kilęs didelis gaisras. Ugnis liepsnojo Chaimo Resto viešbutyje ir greitai, pučiant smarkiam vėjui, išsiplėtė, paversdama namus į pelenus. Tuokart sudegė 84 gyvenamieji ir apie 60 kitos paskirties pastatų. I. Stropus visą dieną praleido fotografuodamas gaisrą.

Išlikusios unikalios istorinės 1934 m. I. Stropaus Palangos šaulių moterų stovykloje darytos nuotraukos. Vienoje jų užfiksuotas moterų fizinis pasirengimas – treniruotė prie jūros. Kitoje nuotraukoje matyti, kaip po vizito iš Plungės šaulių moterų palapinės išeina Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona (1893 m. A. Smetona baigė Palangos progimnaziją, o vėliau mėgdavo Palangoje vasaroti).

Muziejaus rinkiniuose – reprezentatyvios portretinės nuotraukos, kuriose prieš objektyvą pozuoja kunigaikščio Mykolo Oginskio siuvėjas Adolfas Daumantas ir virėjas Leonas Daumantas. Fotografas yra įamžinęs daug iškilių Lietuvos asmenybių: Joną Basanavičių, Joną Jablonskį, Joną Šliūpą, rašytojus Butkų Juzę, Vincą Krėvę-Mickevičių ir kitus.

Atsekti miesto istorinį kismą padeda Igno Sropaus 1914 m. daryta Plungės Lurdo nuotrauka-atvirukas ir peizažinė Žaliojo tilto per Babrungą, vedantį į parką, 1932 m. nuotrauka.