Baž­ny­čia ne tik mal­dos na­mai – daž­nai tai vie­nas ryš­kiau­sių mies­to sta­ti­nių, trau­kian­tis pra­va­žiuo­jan­čių žmo­nių žvilgs­nius. Rie­ta­vo vi­zi­ti­nė kor­te­lė – ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių pa­sta­ty­ta Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čia. Kol vie­ni džiau­gia­si šio pa­sta­to di­din­gu­mu, fo­tog­ra­fuo­ja jį, aky­les­ni pa­ste­bi es­te­ti­nį vaiz­dą ga­di­nan­čias smulk­me­nas. „Rie­ta­ve ne­be­gy­ve­nu, tik at­va­žiuo­ju ap­lan­ky­ti tė­vų. Per di­džią­sias šven­tes kar­tu ei­na­me į šv. Mi­šias. Prieš ku­rį lai­ką at­krei­piau dė­me­sį į se­ną, pur­vi­ną ir, ma­no nuo­mo­ne, at­gy­ve­nu­sią šiukš­lia­dė­žę, ku­ri sto­vi ša­lia var­tų į šven­to­rių. Šį pa­va­sa­rį per Ve­ly­kas ji ten te­bes­to­vė­jo, kaip ir per Mo­ti­nos die­ną“, – ra­šė re­dak­ci­jai iš Rie­ta­vo ki­lu­si mo­te­ris.

Rie­ta­vo baž­ny­čia gra­ži – rie­ta­viš­kiai di­džiuo­ja­si mies­to cent­rą puo­šian­čiu ku­ni­gaikš­čių pa­li­ki­mu. Akys, įpra­tu­sios prie kas­die­nio vaiz­do, ne­be­pas­te­bi de­ta­lių, ku­rios kren­ta į akis žmo­nėms, re­čiau už­su­kan­tiems į mies­tą, ar tu­ris­tams. Ir pa­tys tik ga­vę laiš­ką at­krei­pė­me dė­me­sį į ties šven­to­riaus var­tais sto­vin­čią ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros de­ta­lę – bal­tą da­žy­to betono dė­žę, ku­ri at­ro­do ne tik nees­te­tiš­kai, bet ir la­bai ne­tvar­kin­gai.

„Ne­jau­gi nie­kas ne­su­sip­ran­ta, kad to­kia šiukš­lia­dė­žė ne­de­ra prie baž­ny­čios ap­lin­kos, ne­puo­šia ir mies­to cent­ro? Jei­gu Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, ku­rie at­sa­kin­gi už mies­to įvaiz­džio for­ma­vi­mą, ne­su­sip­ran­ta jos pa­keis­ti, pa­tar­ki­te jiems tai pa­da­ry­ti. Tuo la­biau kad ar­ti­miau­siu me­tu Rie­ta­ve vyks svar­bios re­li­gi­nės šven­tės – Sut­vir­ti­ni­mo sak­ra­men­tas ir Pir­mo­ji Ko­mu­ni­ja. Tai ypa­tin­gos šven­tės – į jas at­vyks­ta sve­čiai, gi­mi­nai­čiai. Vai­kai ir jau­nuo­liai ypa­tin­gą sa­vo gy­ve­ni­me die­ną fo­tog­ra­fuo­ja­si baž­ny­čio­je ir šven­to­riu­je. Ma­no nuo­mo­ne, to­kia de­ta­lė kaip ne­tvar­kin­ga šiukš­lia­dė­žė ga­li su­ga­din­ti ne tik nuo­trau­ką, bet ir mies­to įvaiz­dį. Žval­giau­si, bet ki­tos to­kios ne­tvar­kin­gos šiukš­lia­dė­žės gat­vė­se ne­pas­te­bė­jau. Išei­na, kad prie gra­žiau­sio Rie­ta­ve pa­sta­to bai­siau­sia šiukš­lia­dė­žė pa­sta­ty­ta“, – tę­sė min­tį iš Rie­ta­vo kraš­to ki­lu­si mo­te­ris.

„Ne­jau­gi nie­kas ne­su­sip­ran­ta, kad to­kia šiukš­lia­dė­žė ne­de­ra prie baž­ny­čios ap­lin­kos, ne­puo­šia ir mies­to cent­ro?“ – šį klau­si­mą pe­rad­re­sa­vo­me se­niū­nui Pet­rui Leng­ve­niui.

Su­si­sie­kė­me su juo la­bai tin­ka­mu me­tu – se­niū­nas kaip tik va­ži­nė­jo mies­to gat­vė­mis. Išk­lau­sęs, dėl ko skam­bi­na­me, P. Leng­ve­nis iš kar­to nuė­jo prie šven­to­riaus var­tų. „Ne­si­gin­čy­siu, šiukš­lia­dė­žė ne­tvar­kin­ga – nei vie­nas, nei pen­ki. Ži­not, kaip bū­na, įpran­ti ir ne­be­pas­te­bi… Bai­siai at­ro­do, šian­dien pat ją iš čia iš­ve­ši­me. Bū­ti­nai ką nors pa­da­ry­si­me – gal per­da­žy­si­me, gal ki­tą į vie­tą pa­sta­ty­si­me“, – ža­dė­jo se­niū­nas.