Ingridos Guščiuvienės asmeninio alb. nuotr.

Plungiškė Ingrida Guščiuvienė žino, kaip reikia gyventi tvariau ir gražiau. Menininkė, socialinėje erdvėje pasivadinusi „Mama su planu“, atnaujina senus baldus bei daiktus, be to, gamina daugkartinio naudojimo darbo knygas-planuoklius.

Sumani ir veikli nuo pat jaunystės Ingridos Guščiuvienės gimtinė – Naujoji Akmenė. Šiame mieste baigusi gimnaziją ji išvyko studijuoti socialinę pedagogiką į Klaipėdos universitetą. Nuo pat vaikystės mėgusi meną ir kūrybą, vėliau gerai viską apsvarsčiusi nutarė, jog socialinės pedagogikos specialybė suteiks didesnes garantijas ir stabilesnes pajamas. Nieko nelaukusi visa galva moteris pasinėrė į studijas, o kad nereikėtų nuolatos kaulyti pinigų iš tėvų, laisvu laiku gamino papuošalus, dirbo samdoma aukle.

Ingridos Guščiuvienės asmeninio alb. nuotr.

„Augau kartu su trimis broliais, o plati giminė dovanojo daug pusbrolių, pusseserių – tarp jų aš buvau vyriausia mergaitė, tad, savaime suprantama, ir pagrindinė auklė mažesniems giminės vaikams. Ką jau ką, bet prižiūrėti vaikus sekėsi puikiai, tad ir nutariau, jog po paskaitų galiu papildomai padirbėti prižiūrėdama mažylius. Na, o kūryba visada buvo ir iki šiol tebėra mano didysis pašaukimas. Kiekvieną dieną galvoje sukasi milijonas idėjų ir kūrybinių minčių“, – teigia I. Guščiuvienė.

Dviejų mergyčių – penkiametės Auksės ir vos penkių mėnesių Adelės – mama su būsimu vyru Antanu susipažino dar būdama 17-os. Atvykusi dirbti į jo tėvų poilsiavietę prie Platelių ežero, mergina, galima sakyti, taip ir nebeišvyko iš jos. Dabar sutuoktinis turi savo verslą netoli Platelių – gamina saunas, kubilus ir juos eksportuoja po visą Europą.

Netikėtai tapo švenčių dekoravimo specialiste Baigusi studijas I. Guščiuvienė beveik metus laiko kantriai ieškojo pedagoginio darbo. Deja, netrukus reikėjo pripažinti skaudžią tiesą – kad ir kiek motyvuotų laiškų beišsiųstum ir keliuose darbo pokalbiuose sudalyvautum, niekam nereikia pedagogo be patirties.

„Buvau priversta nusileisti iš padebesių ir persikvalifikuoti. Įsidarbinau vyro įmonėje, bet, kaip ir minėjau, kūryba nuo manęs niekur toli nesitraukė. Ėmiau domėtis senais baldais ir jų prikėlimo naujam gyvenimui galimybėmis.“

Pirmus baldus – skalbinių krepšį ir televizoriaus staliuką – moteris atnaujino iškart po studijų 2013 metais. Be to, nuolat traukė švenčių dekoravimo sritis. Dirbant kavinėje padavėja teko nemažai prisidėti prie vestuvių dekoravimo. I. Guščiuvienė pradėjo gaminti vestuvinius pakvietimus, stalo korteles ir kitus smulkius atributus. 2014 metais netikėtai sulaukė pasiūlymo ne tik vestuvių pakvietimus sukurti, bet ir papuošti pačią šventę. Po metų, kada vyko jos pačios vestuvės, jau turėjo užsakymų visam vasaros sezonui: nuo pakvietimų gamybos, patalpų dekoravimo iki šampano staliukų ruošos darbų.

Ši intensyvi veikla tęsėsi ketverius metus, iki kol Gusčių šeimą aplankė gandrai. Bet ir būdama namuose moteris negalėjo ramiai nusėdėti vienoje vietoje, knietėjo kurti, gaminti, puošti.

Vienetinės rankų darbo užrašinės ir stalo kalendoriai Dar besisukdama šventinių pakvietimų gamybos verpetuose plungiškė susižavėjo rankų darbo užrašų knygomis ir stalo kalendoriais, o po kurio laiko sukūrė ir savo pirmąjį gaminį.

„Gaminu ir pagal kliento pageidavimus dekoruoju vardinius planuoklius odiniais viršeliais, skirtus naudoti ne vienus metus, nes jie yra su keičiamais lapais. Viską darau pati nuo pradžios iki galo, tad gamybos procesas šiek tiek užtrunka, bet tie, kas vertina rankų darbą, supranta ir kantriai laukia. Dabar jau būtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų esu sukūrusi, bet per 100-ą tai tikrai. Paskutinius 23 pagaminau dar besilaukdama antrosios dukrytės“, – pasakojo kūrėja.

Ingridos Guščiuvienės asmeninio alb. nuotr.

Kol kas naujų užsakymų moteris nepriima dėl labai suprantamos priežasties – nori pasidžiaugti motinystės akimirkomis, kurios prabėgs nepastebimai. Bet rankos jau niežti imtis mėgiamo darbo, o ir iš klientų nuolatos sulaukia žinučių su klausimais, kada vėl bus galima teikti užsakymus.

Seniems baldams suteikia antrą šansą Pomėgis restauruoti senus baldus I. Guščiuvienės gyvenime atsirado su vyru įsirenginėjant namus. Moteris sako, kad nesinorėjo išmesti gerų baldų vien dėl to, kad jie turėjo smulkių trūkumų, kuriuos buvo galima greitai pataisyti. Pabandžiusi naujam gyvenimui prikelti vieną kitą baldą, staiga suprato, kad ši veikla taip pat ją traukia ir domina.

Moters studijų metais į populiarumo viršūnes iškilo sendaikčių parduotuvės, kuriose buvo apsčiai naudotų indų, baldų ir kitų daiktų. Ingrida po tokias parduotuve galėdavo vaikštinėti neskaičiuodama valandų. Jauną studenčiokę viliojo ne tik patraukti prekių kaina, bet ir išskirtinumas – įsigijęs seną daiktą gali būti tikras, kad tokio pačio tikrai niekas daugiau neturės.

Ingridos Guščiuvienės asmeninio alb. nuotr.

Susižavėjimas sendaikčiais labai pravertė gyvenant nuomojamame bute, kur norėjosi įsikurti kuo jaukiau, tačiau neišleisti daug pinigų interjerui.

„Esu ne vieną atnaujintą baldą net pardavusi, bet daugiausia restauruoju savo namams. Man ne kliūtis patikusios spintos ar indaujos vykti parsivežti net į kitą Lietuvos galą. Beje, atnaujinu ne tik baldus, bet ir įvairius daiktus: vazas, šviestuvus, žvakides, lėkštes, kitus namų apyvokos rakandus. Jie gali puikiai ir ilgai tarnauti, tereikia tik šiek tiek padirbėti pasitelkus fantaziją, kad būtų šiuolaikiški, estetiški ir derėtų prie interjero“, – įsitikinusi Ingrida.

Moteris prisipažino turinti dar vieną hobį – eksperimentuoti virtuvėje. Gusčiai mėgsta prie bendro stalo į svečius pasikviesti artimuosius, nes yra įsitikinę, kad maistas ir kartu praleistas laikas suartina žmones.

O šiltojo metų sezono Ingrida sakė neįsivaizduojanti be sodo ir daržo puoselėjimo. Moteris ilgai svajojo apie šiek tiek netradicinį šiltnamį, kuriame galėtų ne tik auginti daržoves, bet ir turėti daugiafunkcę erdvę: žiemos metu pinti kalėdinius vainikus, dekoruoti rakandus ar tiesio jaukiai įsitaisius mėgautis popiečio arbata. Išgirdęs apie savo mylimosios svajonę praėjusį pavasarį jos vyras atsiraitojo rankoves ir pastatė žmonai būtent tokį šiltnamį.