Savaitgalį pranešta, kad vasario 20 dieną Anapilin iškeliavo iškili Lietuvos skulptorė, pedagogė, profesorė Daliutė Ona Matulaitė – Plungės parke 2018 metais atidengtos granitinės skulptūros, skirtos įamžinti čia gyvenusį ir besimokiusį dailininką bei kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, autorė.

Menininkei, gimusiai Kelmės valsčiuje, Jukniškėje, šiemet būtų sukakę 83 metai. 1969 m. ji baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–1986 m. dirbo Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytoja, nuo 1988 m. buvo Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytoja, nuo 1998 m. – profesorė.

Apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Anot jos, D. O. Matulaitės kartoje moteris skulptorė buvo retenybė, o ji nusitaikė į monumentinę skulptūrą, kalė akmenį ir medį, dirbo su ugniasrove, perforatoriumi, liejo bronzą.

Nedaug kas yra sukūręs ir įkurdinęs viešose erdvėse tiek skulptūrų įvairiuose Lietuvos regionuose. Skulptorės kūriniai pasižymi ne tik išskirtine menine raiška, bet ir valstybine svarba. Vien ko vertas prieš dešimtmetį Budapešte jos sukurtas monumentas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai ir karalienei Jadvygai.

Pasak menotyrininkės, pastatyti skulptūrą viešoje vietoje – tai ištvermės, kantrybės, valios išmėginimas. Paminklo aušrininkams „Aušra“ (1985–2003, Šiauliuose) realizavimas užtruko beveik dvidešimt metų. Kaune „Stumbro“ užsakymas buvo atšauktas keturis kartus ir tris kartus pakeista jo vieta.

Ne vienerius metus truko ir dabar Plungės parką puošiančios skulptūros „Sakmė. Karaliai“ kūrybinis procesas, užtruko derinimo darbai. Vis dėlto pati skulptorė D. O. Matulaitė džiaugėsi šiuo užsakymu – ir dėl temos, ir dėl plungiškių pasitikėjimo ja, ir dėl to, kad, norint įgyvendinti savo viziją, jai nereikėjo dalyvauti valstybinių ar savivaldybių įstaigų skelbiamuose konkursuose, kurių sąlygos kartais verčia gūžčioti pečiais.

Kaip skelbta portale lrytas.lt, Mildos Augulytės publikacijoje „Čiurlionis – čiurlena: Plungėje atidengiamas paminklas“, su savo ilgamečiu bendražygiu architektu Jūru Balkevičiumi D. O. Matulaitė norėjo dalyvauti Jono Basanavičiaus paminklo Vilniuje konkurse, bet buvo iš jo išmesti, nes pagal konkurso nuostatus savo profesinei kvalifikacijai pagrįsti turėjo pateikti trejų pastarųjų metų kūrinių sąrašą, o jų 2013-aisiais Budapešte atidengtas paminklas Jadvygai ir Jogailai pasirodė esąs dviem mėnesiais ir dvylika dienų „per senas“.

„Su džiaugsmu ėmiausi Plungės, kad išliečiau pasiutimą ir meilę“, – savo būseną tuo metu, kai, išmesta iš J. Basanavičiaus paminklo konkurso, sulaukė plungiškių pasiūlymo, apibūdino D. O. Matulaitė.

Su Plunge ir M. K. Čiurlioniu menininkė jau seniai turėjusi įvairiausių sąsajų. Jo kūrinių galeriją Kaune nuolatos lankydavo dar jaunystėje, vėliau ne tik gilinosi į M. K. Čiurlionio vaizduojamąjį, muzikinį, bet ir beletristinį, epistolinį palikimą. Ant skulptūros iškalti M. K. Čiurlionio inicialai ir iš jo kūrybos paimti paukščių, augalų kontūrai.

Plungėje skulptorė yra surengusi keletą asmeninių parodų, prisidėjusi prie pasaulio žemaičių parodų rengimo M. Oginskio rūmuose įsikūrusiame Žemaičių dailės muziejuje.

Bet pažintis dar senesnė, kai tik buvo nuspręsta kurti Žemaičių dailės muziejų žiauriai apleistuose M. Oginskio rūmuose. Kartą ten vakare sėdint ant laiptų D. Matulaitei plaukte užplaukė tarsi baltosios eilės:

Plungės ąžuole Babrungo giria
šio šimtmečio šlamančiais lapais groja Čiurlionį.
Ar dar menat bevardį šaltinį
pradžiatėvių soduos?

„Taip tada susidėliojo, dar nieko neįsivaizduojant. O dabar, kai sulaukiau kvietimo sukurti paminklą M. K. Čiurlioniui, man kažkaip galvoje išniro sąsaja „Čiurlionis – čiurlena“. Tuomet dar kartą ėmiau gilintis į M. K. Čiurlionio kūrybą ir aptikau sąšaukų su Plunge. Pačių plungiškių legenda byloja, kad paveikslą „Karalių pasaka“, kuriame du karaliai tamsiame miške laiko ant delno saulės nušviestą lietuvišką kaimelį, jis sukūręs Plungėje“, – pasakojo skulptorė.

Vėliau, kai jos sumanymas jau buvo įgyvendintas ir 2018 metų rugpjūtį skulptūra atidengta ir pristatyta visuomenei, D. O. Matulaitė sakė besigailinti tik vieno – kad kol kas nepavyko nutiesti projekte numatytų takų ir pastatyti interaktyvaus suolelio, ant kurio atsisėdus ir paspaudus mygtuką pradėtų skambėti M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.

„Bet šiame etape neleista daryti takų ir suoliuko – baiminamasi pažeisti kultūros paveldo apsaugos taisykles. Tačiau aš optimistė – kai bus nudėvėta bent pora gerų batų klampojant per ąžuolyną, tada, manau, nuties ir takus. Prie paminklo reikia takų“, – vilties iki galo įgyvendinti projektą neprarado D. O. Matulaitė. Apmaudu, kad šio savo noro išsipildymo skulptorė taip ir nesulaukė – Savivaldybė iki šiol neranda lėšų takams aplink paminklą ir suoleliams įrengti. Jų nenumatyta ir šių metų Savivaldybės biudžete, nepaisant to, kad minimos M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės.

Atsisveikinimas su skulptore vakar ir šiandien vyksta Vilniuje, o rytoj, vasario 25 dieną, D. O. Matulaitė bus palaidota gimtosios Kelmės kapinėse.