Sauliaus Narkaus nuotr.

Ša­tei­kių se­niū­ni­jo­je or­ga­ni­zuo­to Pa­dė­kos va­ka­ro me­tu vie­ti­niai žmo­nės juo­ka­vo, kad lai­ki­nai jų se­niū­ni­jai va­do­va­vęs Pla­te­lių se­niū­nas Ro­ber­tas Šim­kus jiems la­bai įti­ko ir kad jis ga­lė­tų lik­ti Ša­tei­kiuo­se. Ir taip jau su­ta­po, kad iš da­lies šateikiškių no­ras išsipildė – nuo pir­ma­die­nio darbą pradėjo naujas seniūnas Robertas. Žinoma, Platelių seniūnas liko savo darbo vietoje, o nuo šiol Šateikių seniūnijai vadovauja plun­giš­kis Ro­ber­tas Lu­kaus­kis.

Se­niū­ni­jos dar­buo­to­joms nau­ją ko­le­gą ir va­do­vą pir­ma­die­nio ry­te pri­sta­tė Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės va­do­vai – vi­ce­me­ras Žyd­rū­nas Pu­raus­kis, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Da­lius Pe­čiu­lis ir jo pa­va­duo­to­ja Jo­vi­ta Šums­kie­nė bei lai­ki­nai se­niū­ni­jai va­do­va­vęs R. Šim­kus.

Skai­ty­to­jams pri­min­si­me, kad po se­niū­nės Si­mo­nos Ary­tės-Lau­ciu­vie­nės at­lei­di­mo kon­kur­są į Ša­tei­kių se­niū­ni­jos va­do­vo vie­tą rei­kė­jo skelb­ti du kar­tus. Pir­mą kar­tą kon­kur­są lai­mė­ju­si se­niū­ni­jos rašt­ve­de dir­bu­si Ali­na Al­šaus­kie­nė iš pa­rei­gų at­si­sta­ty­di­no praė­jus 8 die­noms. Ant­rą kar­tą pa­skelb­tu kon­kur­su su­si­do­mė­jo 6 kan­di­da­tai. Tie­sa, į at­ran­ką at­vy­ko tik ke­tu­ri: trys vy­rai ir mo­te­ris. Mi­ni­ma­laus ba­lų skai­čiaus kar­te­lę per­ko­pė vi­si trys stip­rio­sios ly­ties at­sto­vai, ta­čiau ge­riau­siai iš jų pa­si­ro­dė R. Lu­kaus­kis, tad, at­li­kus vi­sas rei­kia­mas pro­ce­dū­ras, jam ir bu­vo pa­siū­ly­tos se­niū­no pa­rei­gos.

Pris­ta­ty­tas dar­buo­to­joms, nau­ja­sis se­niū­nas vi­siems pa­dė­ko­jo už šyp­se­nas ir ma­lo­nų su­ti­ki­mą. „Ti­kiuo­si, kad ir kas­die­ny­bė­je tų šyp­se­nų ne­trūks, kad vie­ni ki­tus ir ma­ty­si­me, ir gir­dė­si­me. Steng­siuo­si kuo grei­čiau pa­siek­ti tą kar­te­lę, ku­rią yra už­kė­lęs Ro­ber­tas Šim­kus. Ir ma­nau, jog tas kar­te­les vi­si mes ke­lia­me ne tam, kad pa­si­sun­kin­tu­me sau dar­bą, o kad džiaug­tu­mė­mės to dar­bo re­zul­ta­tais. Steng­siuo­si dirb­ti, iš­girs­ti, bū­siu at­vi­ras po­kal­biams, dis­ku­si­joms“, – kal­bė­jo R. Lu­kaus­kis.

Na, o praė­jus po­rai die­nų „Plun­gė“ trum­pai pa­kal­bi­no nau­ją­jį Ša­tei­kių se­niū­ni­jos va­do­vą.

R. Lu­kaus­kis gi­mė Plun­gė­je. Pra­di­nes kla­ses čia ir bai­gė. Vė­liau per­si­kraus­tė į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją, kur už­bai­gė gim­na­zi­ją. Stu­di­ja­vo Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­te, įgi­jo miš­ki­nin­ko pro­fe­si­ją. Ta­čiau gy­ve­ni­mas taip su­si­klos­tė, kad jau­nas vy­ras pa­su­ko ne į miš­ką, o į nuo­sa­vą vers­lą ir de­vy­ne­rius me­tus jį plė­to­jo. Ta­čiau, kaip pa­ts sa­kė, ke­le­rius me­tus puo­se­lė­jo no­rą iš­ban­dy­ti sa­ve nau­jo­je sfe­ro­je, vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, tad pa­si­tai­kius pro­gai įgy­ven­di­no sa­vo se­ną sva­jo­nę. Nau­ja­me dar­be R. Lu­kaus­kis tik ke­lios die­nos, tad daug ko rei­kės iš­mok­ti, įsi­jaus­ti į se­niū­ni­jos gy­ve­ni­mą, su­si­pa­žin­ti su gy­ven­to­jais, iš­klau­sy­ti jų rū­pes­čius ir bė­das, ieš­ko­ti spren­di­mų. Kad bū­tų leng­viau ap­si­pras­ti nau­jo­je vie­to­je ir per­pras­ti dar­bo ypa­tu­mus se­niū­ni­jo­je, jam ku­rį lai­ką pa­dės ir R. Šim­kus.

Bu­vo smal­su su­ži­no­ti, ar ne­gąs­di­no prieš jį bu­vu­sių se­niū­nių li­ki­mas? „Bū­tų kvai­la sa­ky­ti, kad ne­ži­no­jau apie si­tua­ci­ją. Neį­ma­no­ma ne­ži­no­ti. Bet kai nu­spren­džiau ei­ti tuo ke­liu, spe­cia­liai ne­si­do­mė­jau. Ka­dan­gi gir­dė­jau vi­so­kių kal­bų, ne­no­rė­jau su­si­da­ry­ti išanks­ti­nės nuo­mo­nės. Ge­riau vis­ką pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis ir pa­tir­ti sa­vo kai­liu“, – sa­kė R. Lu­kaus­kis.

Tad ko­kie pir­mie­ji nau­jo se­niū­ni­jos va­do­vo pla­nuo­ja­mi dar­bai? „Ša­tei­kiai tu­ri ne­ma­žai ke­lių. O jų būk­lė iš­kart kren­ta į akis. Tur­būt, kai tik leis oro są­ly­gos, pir­mas dar­bas ir bus tvar­ky­ti ke­lius. O ir per tas po­rą die­nų, kiek jau su­lau­kiau skam­bu­čių, žmo­nės tik dėl to ir skun­dė­si. Bet la­bai džiu­gu, jog gy­ven­to­jai su­pra­tin­gi. Paaiš­ki­ni, kad da­bar nie­ko pa­da­ry­ti ne­ga­li­ma, su­pran­ta ir ne­pyks­ta“, – dės­tė jau­nas vy­ras.

Kaip ir mi­nė­ta, 34 me­tų plun­giš­kis, ga­li­ma sa­ky­ti, iš es­mės pa­kei­tė sa­vo gy­ve­ni­mą – iš vers­lo „nė­rė“ į vie­šą­jį sek­to­rių. Kaip į tai rea­ga­vo šei­ma? „Žmo­na la­bai jau­di­no­si, bet pa­ma­čiu­si, kad esu tvir­tai nu­spren­dęs, pa­lai­kė. Ži­no­ma, ji ir da­bar jau­di­na­si, kaip praeis ma­no pir­mos die­nos, kaip priims dar­buo­to­jai, gy­ven­to­jai. Bet no­ro ir ryž­to tu­riu, pa­lai­ky­mas yra, te­lie­ka dirb­ti. Kol kas at­ro­do, kad esu sa­vo „ba­tuo­se“, – ne­slė­pė R. Lu­kaus­kis.

Ką gi, be­lie­ka nau­ja­jam se­niū­ni­jos va­do­vui pa­lin­kė­ti sėk­mės ir kad tie jo „ba­tai“ ne­pra­dė­tų spaus­ti.

Sauliaus Narkaus nuotr.