
Pavasarį kultūros ministras Šarūnas Birutis patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2025–2027 metais programą. Į laimingųjų sąrašą pateko ir Plungės bažnyčios varpinė. Pinigai numatyti, atėjo metas vietos politikams tarti „taip“ dėl Savivaldybės indėlio. Tiesa, birželio 18 dieną vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje kalbėta ne tik apie finansinį prisidėjimą prie šio projekto, bet ir apie Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios fasado ir stogo tvarkymą bei reikalingą prisidėjimą.
Kaip ir minėta, finansavimas Plungės bažnyčios varpinės remontui jau numatytas, tad Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams reikia tik pritarti, kad Savivaldybės administracija dalyvautų partnerio teisėmis įgyvendinant projektą „Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios varpinės tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektas“. Kaip partnerei reikės ir paploninti piniginę, t. y. prisidėti ne mažiau kaip 50 proc. projekto vertės visų tinkamų finansuoti išlaidų bei padengti tinkamas ir netinkamas finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas. Bendra projekto įgyvendinimo kaina – 327 660 eurų. Taigi kitais metais Savivaldybės biudžete reikės numatyti 163 830 eurų. Tiesa, galutinė suma gali keistis Kultūros infrastruktūros centrui atlikus viešuosius pirkimus.
Komiteto pirmininko pavaduotoją Ramūną Lydį domino, iš kokios programos bus prisidėjimas. Sprendimo projektą pristatęs Savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramonas neabejojo, jog pinigai greičiausiai bus paimti iš paveldosaugos eilutės.
Komiteto nariui Marijui Kakčiui iškėlus klausimą, ar anksčiau nebuvo varpinei skirta lėšų, kolega Mindaugas Kaunas priminė, jog praėjusioje kadencijoje pinigų Savivaldybė skyrė varpinės tvarkybos darbams projektuoti.
Posėdyje dalyvavęs meras Audrius Klišonis kolegoms paaiškino, kad, norint gauti lėšų iš Kultūros paveldo departamento, iš pradžių paraiška teikiama projektui parengti ir tik vėliau tvarkybai. „Jei gauni finansavimą, gali būti beveik garantuotas, kad gausi pinigų ir tolesniam etapui“, – kalbėjo rajono vadovas.
Plungės bažnyčios varpinės tvarkymo darbų projekto parengimas Savivaldybei kainavo apie 15 000 eurų. „Projekto vykdytoja įvardyta Plungės rajono savivaldybės administracija ant stalo deda 50 proc. pinigų, Kultūros paveldo departamentas – taip pat 50 proc. Trečias vykdytojas – Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapija. Koks jos prisidėjimas? Paraiškos pateikimas?“ – retorinius klausimus kėlė komiteto narys Adomas Zamulskis.
Kalbant apie projektavimo darbus, dešimteriopai didesnė suma įvardyta kitame sprendimo projekte „Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios fasadų ir stogo paveldo tvarkybos darbų projekto parengimas ir tyrimų atlikimas“.
„Parapija nori teikti paraišką. Mūsų kaip bendradarbiavimo su parapija ženklas – kokios nors procentinės dalies prisidėjimas nuo bendros sumos“, – įžangą padarė sprendimo projektą pristatęs G. Ramonas.
Jau niekam ne paslaptis, kad pastaruoju metu kvietimai teikti paraiškas finansavimui gauti tampa vos ne „Bado žaidynėmis“, t. y. konkursiniais. Ir neretai lemiamą balsą turi tai, kiek savivaldybė pasiryžusi prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Kaip sakė G. Ramonas, pagal numatytus vertinimo kriterijus savivaldybės prisidėjimo procentas prilyginamas vienam konkursiniam balui. Šiuo metu Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia be Savivaldybės prisidėjimo surenka 9 balus. O tai stojant į kovą dėl finansavimo su Pažaislio vienuolynu, Vilniaus senamiesčiu ir kt. – tik lašas jūroje.
Komiteto pirmininko pavaduotoją R. Lydį stebino minima projektavimui reikalinga suma – 166 204,32 euro. „Čia kosminiai pinigai vien projektavimui“, – nusistebėjo politikas. Pasak G. Ramono, tokia suma susidaro dėl to, kad reikalingas ne tik projektas, bet ir tyrimai dėl drėgmės, mūro ir pan., kurie kainuoja apie 70 000 eurų. Beje, kalbama tik apie išorinę bažnyčios pusę, apie vidaus tvarkybą kol kas tylima. R. Lydžiui užsiminus, jog, augant projekto vertei, dažnai „nuplaukia“ galimybė gauti finansavimą iš Kultūros paveldo departamento, pritarti sprendimo projektui ragino meras: „Mes galime nepriimti jokio sprendimo, bet bažnyčios būklė nuo to negerės.“
Nors ir suprato, kad sėkmės atveju Šateikiuose bus, kaip patys juokavo, antras Plungės rūmų žirgynas, komiteto nariai sutiko prisidėti 25 proc. nuo bendros sumos.
Parašykite komentarą