Linos Ruibienės nuotr.

Lapkričio 13 dieną, Plungės Mykolo Oginskio Meno mokykloje vyko muzikos mokytojos-ekspertės, kompozitorės Jolantos Raišutienės naujos autorinių dainų knygutės „Spalvuotė nīkštokā” pristatymas.

Trečioji autorės knyga

Renginio vedėja ir J. Raišutienės knygos redaktorė Dalia Zabitienė prieš prasidedant koncertinei programai, visiems salėje sėdintiems žiūrovams pasakojo, kad tai jau trečioji muzikos mokytojos išleista dainų knygelė. Pirmoji knyga, parašyta žemaitiškai ir išleista 2020 metais, antroji knyga dienos šviesą išvydo 2021 metais – parašyta bendrine kalba ir prie abiejų knygų buvo pridėtos kompaktinės plokštelės, na o trečioji knyga taip pat parašyta žemaitiškai, tik vietoj kompaktinių plokštelių atsirado naujovė – QR kodas, kurį nuskaičius galima iškart klausytis nuotaikingų dainų.

Linos Ruibienės nuotr.

D. Zabitienė susirinkusiems žiūrovams pasakojo, kad J. Raišutienė gimė šlovingojo Simono Daukanto gimtojoje žemėje – Skuodo rajone Linkimų kaime. O kaip pedagogė jau yra išugdžiusi ne vieną daukartinį dainų dainelės laureatą, bei tarptautinių vokalistų konkursų nugalėtojų būrį. Kurį laiką dainų autorė dirbo Skuodo Varduvos vidurinėje mokykloje ir sukūrė šiai mokyklai himną. Vėliau dirbo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje, buvo vaikų vokalo studijų „Upeliukas“ ir „Peliukas“ įkūrėja ir vadovė.

Skuodo žemaičių draugija per žemaičių vienybės dieną, kuri yra minima liepos 13-ąją, kiekvienais metais vienam nusipelniusiam žemaičiui įteikia garbingą titulą. Šiuo titulu, 2011 metais buvo apdovanota – J. Raišutienė. 2024 metais net 13 savivaldybių yra paskelbusios žemaitiško rašto metus, renginio vedėja tik retoriškai publikos paklausė ar bereikia didesnio ir geresnio darbo įrodymo ir vainikavimo, kuris ir būtų skirtas tokiems metams paminėti.

Muzika visada buvo ir bus mano širdyje

„Aš labai džiaugiuosi, kad esu mokytoja, kad iš brangių tėvų ir Dievo gavau tokią įstabią dovaną – galiu kurti ir savo kūryba dalintis su kitais. Prieš daugiau kaip 30 metų vedama savo širdies pajautimo pradėjau eiti savo kūrybiniu keliu, o šiandien ta žemaitiškumo sėkla vešliai sudygo, auga, bujoja, klesti ir tikrai jau turi vaisių“, – kalbėjo pedagogė.

J. Raišutienė pasakojo, kad pasinerti į kūrybą būtent žemaitiška tarme ją paskatino išvykos su vaikų kolektyvais į filmavimus televizijoje. Norėjosi išsiskirti iš minios, būti originalesniais negu visi kiti, bet labiau už viską mokytoja norėjo, kad vaikai nebijotų kalbėtis savo gimtąją – žemaitiška tarme. Anot mokytojos tuo metu iš vaikų būdavo jaučiamas didelis susikaustymas ir gėda, jeigu kalbi žemaitiškai – vadinasi esi kaimietis.

Linos Ruibienės nuotr.

Linos Ruibienės nuotr.

Knygoje „Spalvuotė nīkštokā” esančią pirmą dainą atliko J. Raišutienės šešių metų anūkas Arnas Lukauskas, beje tą pačią dainą taip pat būdama šešių metų atliko ir mokytojos dukra Renata. O dainą, kaip ir knygos pavadinimas „Spalvuotė nīkštokā” mokytoja paliko savo buvusio vaikų kolektyvo „Upeliukas” įdainuotą versiją.

Nuotaikingo renginio metu, autorė prasitarė, kad kūryba nėra tokia paprasta ir lengva, kaip daugelis įsivaizduoja iš pirmo žvilgsnio. Keletas dainų mokytojai gimė būnant emigracijoje Norvegijos ir Šiaurės Airijos šalyse ir laipiojant po didingus kalnus. O užbaigti knygą ir sudėlioti paskutinius trūkstamus akcentus paskatino dar nesenai vykęs dainų konkursas „Dainioukem žemaitėšką 2024“, kurio idėjos autorė ir organizatorė taip pat J. Raišutienė. Kūrybos kelyje, kaip ir bet kuriame kitame gyvenimo kelyje, ypatingai reikalinga artimųjų bei draugų pagalba, palaikymas.

Drebančiu iš jaudulio balsu ir riedančiomis ašaromis, padėkos žodžius tarė ir J. Raišutienės dukra Renata, kuri ypatingai didžiuojasi savo mama, jos talentu, neišsenkančiomis kūrybinėmis idėjomis ir visais nuveiktais darbais.

Pasveikinti mokytojos, dainų ir knygų autorės atvyko gausus būrys svečių: Plungės „Saulės” gimnazijos vaikinų ir merginų ansambliai, gimnazijos atstovai, buvęs direktorius A. Budrys, Skuodo Švietimo skyriaus vedėja Daiva Jonušienė, kuri perdavė sveikinimą nuo Skuodo švietimo bendruomenės ir mero Stasio Gutauto, mokiniai ir tėveliai.