Sauliaus Narkaus nuotr.Praėjusių metų vasarį uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai į teismą padavė uždarąją akcinę bendrovę „Plungės bioenergija“, kuri naudodama netvarų kurą kaimynę įmonę pastatė į nepatogią padėtį. Kadangi dūmtraukis priklauso Šilumos tinklams, jiems ir teko atsakyti už „Plungės bioenergijos“ veiksmus. O jei tiksliau – Aplinkos apsaugos ministerija įpareigojo Šilumos tinklus sumokėti savo turimais apyvartiniais taršos leidimais (ATL). Tačiau skirtųjų leidimų nepakako, teko pirkti papildomai. Tad bendrovė kreipėsi į teismą prašydama iš kaimynės priteisti patirtus 312 764,16 euro nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir, žinoma, bylinėjimosi išlaidas.
2025 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo teisėja paskelbė nutartį – Plungės šilumos tinklų ieškinys atmestas. Bendrovė nusprendė ieškoti teisybės aukštesnės instancijos teisme ir neapsiriko.
Pirmosios instancijos sprendimas – atsakovės naudai
Skaitytojams priminsime, kad ginčas tarp bendrovių kilo dėl to, jog tame pačiame sklype stovi ir Plungės šilumos tinklų katilinė, ir „Plungės bioenergijos“ šiluminė elektrinė su biokurą deginančiais įrenginiais ir pagalbiniais technologiniais įrenginiais, skirtais šilumai gaminti ir tiekti. Kadangi „Plungės bioenergija“ neturi galimybės pasistatyti savo dūmtraukio, gamybos metu susidarę teršalai – degimo produktai – į aplinkos orą patenka per tą patį oro taršos šaltinį – Plungės šilumos tinklams priklausantį kaminą. (Beje, apie ginčus dėl kamino nuomos ir dėl to buvusius teismus „Plungė“ taip pat yra rašiusi – aut. past.)
Dūmtraukiu „Plungės bioenergija“ naudojasi nuomos pagrindais, vadovaudamasi 2021 m. lapkričio mėnesį tarp jos ir Šilumos tinklų sudaryta taikos sutartimi. Veiklos vykdytojams priklausančio kamino eksploatacijai reikalingas taršos leidimas. Pirmos instancijos teismui pateiktame ieškinyje Šilumos tinklai nurodė, kad, remiantis patvirtintu Aplinkos apsaugos agentūros stebėsenos planu, „Plungės bioenergijai“ nuomos pagrindais naudojantis dūmtraukiu, kilo pareiga jos valdomuose kuro deginimo įrenginiuose šilumos gamybos veiklai nuo 2023 m. gegužės naudoti tik sertifikuotą tvarų biokurą ir turėti naudojamo tvaraus biokuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus. To nepadarius išmetimai buvo pripažinti netvariais, tad Plungės šilumos tinklams teko „paaukoti“ turimus ATL ir pirkti papildomų.
Suprantama, „Plungės bioenergija“ su tokiu ieškiniu nesutiko ir savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalingas taršos leidimas savaime niekaip nesukuria pareigos pirkti ir naudoti sertifikuotą biokurą, turėti tokius įsigijimus patvirtinančius dokumentus. Pirmos instancijos teisme „Plungės bioenergijos“ advokatas akcentavo, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui ir nustačius biomasės kurui su tvarumu susijusius reikalavimus, atsakovei atsiranda pareiga naudoti tvarų biokurą, bet… Tokia pareiga turi kilti iš sutarties ar įstatymo.
Advokato manymu, įstatymo reikalavimai „Plungės bioenergijai“ netaikytini, nes Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d., nustatyta, jog energijos išteklių rinkos dalyviai, eksploatuojantys biomasės kurą naudojančius elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginius, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 20 MW ar daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras, arba yra 2 MW ar daugiau, kai naudojamas iš biomasės pagamintas dujinis kuras, privalo naudoti tik Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantį biomasės kurą. „Plungės bioenergijos“ biokurą deginančių įrenginių bendroji vardinė šiluminė galia yra 8 MW ir kt.
Kaip ir minėta, išnagrinėjęs bylą pirmos instancijos teismas konstatavo, kad 2021 m. šalių taikos sutartimi „Plungės bioenergijai“ jokių įsipareigojimų dėl kuro rūšies, apyvartinių taršos leidimų naudojimo nebuvo nustatyta. 2023 m. sausio mėnesį sudaryto susitarimo „Dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų stebėsenos“ tekstas įrodo, kad šalys susitarė savarankiškai kontroliuoti savo skirtingos rūšies deginamo kuro išmetamus teršalus. Kitame susitarime nurodyta, kad Šilumos tinklai prisiima visas dalyvavimo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje teises ir pareigas, o tai reiškia, kad tik jie atsakingi už ATL panaudojimą. Taip pat konstatuota, jog 2022 m. birželį paraiškoje taršos leidimui pakeisti ieškovės parengtame metiniame išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos plane atsakovės atstovo parašų nėra. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai vykdant šalių susitarimus nurodomu šioje byloje laikotarpiu neįrodyti.
Visa tai lėmė, kad Plungės šilumos tinklų ieškinys būtų atmestas ir iš bendrovės priteista „Plungės bioenergijai“ atlyginti 7 495,95 euro bylinėjimosi išlaidas.
Antroji instancija: Šilumos tinklų pergalė
Kaip jau žinoma, Plungės šilumos tinklai pasinaudojo savo teise ir pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Kovo 5-ąją rašytinio proceso tvarka Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija skundą išnagrinėjo. Šį kartą, nors ir ne visos apimties, Šilumos tinklų ieškinys buvo tenkintas.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatavo, kad abi ginčo šalys ilgą laiką vykdo veiklą specifinėje energetikos srityje – šilumos energijos gamybos sektoriuje, o byloje esantys įrodymai patvirtina jų ilgalaikį ir nuoseklų bendradarbiavimą, kuris yra neatsiejamai susijęs su vieno dūmtraukio bendru naudojimu. Būtent ši aplinkybė teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad bendrovių sutartiniai santykiai peržengė nuomos teisinius santykius. Dėl to jų teisinių santykių turiniui aiškinti ir šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms nustatyti aktualus Europos Sąjungos ir nacionalinis teisinis reglamentavimas aplinkos apsaugos ir energetikos srityje.
Teisėjai pažymėjo, kad, remiantis ginčo laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymu, abi bendrovės, vykdydamos veiklą – kuro deginimą įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra didesnis negu 20 MW, privalėjo gauti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įsigyti apyvartinių taršos leidimų ir atsidaryti sąskaitą Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Kitaip tariant, abi jos tapo Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalyvėmis. Ir tarpusavio susitarimas, kad abiejų vardu faktiškai sistemoje veiks Plungės šilumos tinklai, esmės nekeičia.
Atkreiptas dėmesys, jog „Plungės bioenergija“, teigdama, kad Šilumos tinklai vienašališkai parengė stebėsenos planą, jo nederino, todėl atitinkamų pareigų nesukūrė, yra neteisi. Bendrovė, būdama energijos gamybos rinkos profesionalė, turėjo ir galėjo žinoti, kad tokio dokumento egzistavimas yra būtinas taršos leidimui gauti, dėl to sutikdama, kad Šilumos tinklai jį rengtų vienašališkai, turėjo pareigą domėtis jo turiniu. Jei to nedarė, tai neatleido nuo pareigos vykdyti jame nustatytus įpareigojimus. Be to, kaip profesionali specifinės rinkos veikėja, atsakovė turėjo ir galėjo suprasti, kad į šį dokumentą bus įrašytos pareigos, susijusios su besikeičiančio teisinio reguliavimo tinkamu vykdymu nuo 2023 m. gegužės 1 d., t. y. deginti tvarų biokurą. Beje, atkreiptas dėmesys ir į tai, jog minėtajame stebėsenos plane buvo įtvirtintas ir „Plungės bioenergijos“ įsipareigojimas nuo 2023 m. sausio 1 d. kreiptis į „Baltpool“ biokuro biržą dėl sutarties sudarymo dalyvauti nacionalinėje tvarumo schemoje ir per ją vykdyti tvaraus biokuro pirkimo–pardavimo sandorius. Byloje nustatyta, kad tai 2023 metais nebuvo padaryta.
Tiesa, Teisėjų kolegija pastebėjo ir pačių Šilumos tinklų aplaidumą, t. y. nevykdė sau pačiai nusimatytų pareigų kontroliuoti, koks kuras deginamas „Plungės bioenergijos“ katiluose. Šis faktas ir nulėmė tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies. O jei tiksliau – priteista pusė prašytos sumos – 156 382,08 euro. Priteistos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sumažinus ieškinį per pusę, tiek pat sumažintos ir abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias ginčo šalys turėtų atlyginti viena kitai. Pirmos instancijos teisme Plungės šilumos tinklai pateikė įrodymus, pagrindžiančius 15 352 eurų bylinėjimosi išlaidas, „Plungės bioenergija“ – 7 495,95 euro. Padalinus šias sumas per pusę ir sudengus tarpusavyje, „Plungės bioenergija“ Šilumos tinklams turės atlyginti 3 928,03 euro bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme. Tokiu pat principu priteistos ir bylinėjimosi išlaidos Apeliaciniame teisme – atsakovė ieškovei turės atlyginti 3 117,06 euro bylinėjimosi išlaidas.





Parašykite komentarą